Penktoji diena 2010.01.25

12:00

Šiandien žadėjo mane perkelti į 139 arba net į 140 studiją. Nuėjau pasižiūrėti. Geografinė padėtis kiek geresnė - arčiau to wi-fi centro kavinėje, kiek į šoną nuo triukšmingų praeivių. Ale kad interneto vis tiek ten negaudo. Ir patogaus stalo kompui nėra, vietoj jo toks ilgas baras. Pripratau prie savo 135-tojo, niekur nesikraustysiu. Padėkojau šeimininkui už pastangas pagerinti mano buitį, o jisai dar vieno kambario raktus davė - atsiet, labai tyli vieta, nuošalėje. Bet iš ten man toli bus nešiotis kompą į barą, ir apstatymas ne ką geresnis. Gracias, anyway. Pasakiau, kad esu laimingas ten, kur esu. Būčiau dar laimingesnis, jei čainiką gaučiau, jei įmanoma. Nieko pas mus nėra neįmanomo, atsakė šeimininkas, bus čainikas, bet vėliau. Taip pat pažadėjo parodyti ir kitus kambarius, kai atsilaisvins.

Kavinėje neveikė internetas, todėl vakarykštį dienoraštį uploadinsiu vėliau. Dėl viso pikto apsižvalgiau aplinkui kitų vietų. Nusileidus laiptais, tarp sex šopo ir swingerių klubo užtikau interneto kavinę, ten ir wi-fi veikia. Tiktai reikia užsisakyti ko nors išgerti. Bet tuo metu bufetas buvo uždarytas, sako, man leistų pasiinternetinti ir šiaip. Pasakiau, kad jei reikės, atsinešiu kompą ir kokį eurą sumokėsiu, jei negersiu.

Kai jau žinau, kur toliau gyvensiu, reikia dasipirkti būtiniausius instrumentus, nes kai ko trūksta iki pilnos laimės. Ir daržovių labai pasiilgau, taigi, pirmyn į San Fernando - supermarketų rajoną. Gerai, kad jis čia pat.

Užėjau į Sparą ir štai ko nusipirkau (skliaustuose kaina eur/kg, apytiksliai): penkias bulves (0,85), tris paprikas (1,5), tris mažas cukinijas (1), tris didelius svogūnus (1,2), kriaušių (1,5), bananų (1,4), pomidorų (1), žalumynų (1,4), morkos storos, kaip burokai, kol kas nepirkau, graikiškų riešutų, citrinų, smulkintų šaldytų česnakų (tokių pas mus nebūna), tostadų, vokiškos juodos duonos su grūdais, sojos padažo, sojos pieno, paką vyno, indų ploviklio, kempinėlę. Paskui užėjau į kitą krautuvę ir nusipirkau keramikinį bliūdą salotoms, puslitrinį puodelį sriuboms, pora peilių daržovėms pjaustyti (studijoje buvo tik peiliai valgymui), lentelę pjaustymui, medinį šaukštą ir šakutę. Paskui užėjau dar į kitą krautuvę ir nusipirkau sieninį laikrodį, batareikų jam, stalinę LED lempelę su batareikom. Pastaroji neveikė, kaip grįžęs pastebėjau. Trys eurai išmesti. Dešovka yra dešovka, ne kartą užsiroviau, ne kartą dar užsirausiu. Kažką dar nusipirkau, nebeatsimenu, bet reikia nutraukti šią itin įdomią pasakojimo dalį, nes ne dienoraščio rašyti čia atskridau, o įkvėpimo gaudyti.

23:00

Ai, dar nusipirkau visokių siūlų ir adatų rinkinį už eurą, nes reikia įsisiūti sagą. Tai svarbu, nes man besilenkiant kažko pasiimti, telefonas tik tarkšt ant grindų iš neužsegtos kišenėlės. Neprisimenu, kur nukišau ištrūkusį guziką, tad išlupau iš apykaklės - vis tiek vaikštau prasisegęs. Žinoma, kai prisiuvau, atsirado ir tas ištrūkęs - piniginėje kartu su eurocentais.

Prieš temstant išėjau pasivaikščioti. Stebuklas - koja visai nebeskauda, namie tie priepuoliai trukdavo mažiausiai tris dienas. Visokius kvapus pradėjau užuosti, žydinčių krūmų patvoriuose. Maniau, kad uoslę esu praradęs.

Pasidarė truputėlį ilgu, iš kažkur išlindo toks seniai seniai bepatirtas jausmas, kai vaikystės vasaros stovyklose pasiilgdavau mamytės. Dabar tai netgi malonu savaip.

Grįžtant pro tą patį kinų restoraną mane užeiti pakvietė suomiškai. "Kiitos", tikriausiai neičiau, jei ir lietuviškai kviestų, bus jiems prirašinėti į sąskaitą. Zlapamiatnas aš šiandien.

Užėjau į savo barą, internetas jau veikia. Vyno atnešė net nepaprašius - darausi pastovus klientas. Visi žiūri futbolą. Futbolas čia transliuojamas ištisai - nuo ryto iki ryto, tik trumpos pertraukėlės reklamoms. Rodos, čia vyksta kažkokios svarbios vietinės rungtynės. Gėda, nieko apie futbolą neišmanau. Tačiau ne futbolo žiūrėti čia atskridau, o įkvėpimo gaudyti.