12:00

Prijungiau kompo maitinimo laidą, bet rodo, kad veikia iš baterijos. Nieko tokio, šiom dienom taip jau buvo, tereikia laidą paklibinti. Beklibinant pasigirdo čirkšt ir parūko juodi dūmai. "Daprygalsia"- pagalvojau, be kompo visas įkvėpimo gaudymas šuniui ant uodegos. Esu numatęs tokios katastrofos galimybę, tada reikėtų važiuoti į sostinę (Las Palmas) remontuoti (pakeisti) maitblokį, arba ten pirkti kokį netbuką, galėčiau iš lėto toliau sau programuoti. Mane įspėjo, kad čia vietoje jokių kompiuterių salonų ar elektronikos parduotuvių nėra. Tarsi akmuo nuo širdies nusirito, pamačius gedimo priežastį - pradegė laidas jungiantis maitinimo plytą su rozete - atsijungiantis standartinis 220 laidas. Tikiuosi, tokį pavyks gauti kur nors sex šope, o kol kas tam kartui chirurginę operaciją sugebėsiu atlikti ir pats. Kaip gerai, kad besiruošdamas į kuprinę įsimečiau mėlynos izoliacijos ritinėlį. Ir peilis, kurį vakar nusipirkau dar nespėjo atšipti. Keista, kaip toks storas laidas taip nusilankstė, matyt, buvo ne kartą smarkiai įkaitęs. Apipjausčiau, sujungiau, privyniojau - veikia. Daugiau nebereikės nuolat žvilgčioti į baterijos indikatorių.

Bešokinėdamas iš džiaugsmo, kad taip lengvai įveikiau bėdą, galva užkliužiau kandeliabrą, ant kurio buvau uždėjęs vakar pirktą sieninį laikrodį (už eurą). Tasai tekšt žemėn, tik stiklai pažiro. Ilgai ieškojau palovyn pariedėjusios baterijos, įdėjau, veikia, kur neveiks. Be stiklo dar geriau - lengviau galėsiu laiką pareguliuoti. Ant kandeliabro nebedėjau, nusprendžiau už ko nors pakabinti, juolab, kad atsirado skylutė, kur anksčiau tvirtinosi stiklas. Belieka rasti šniūrelį. Atkirpau juostelę iš maišelio, ketinau pinti virvelę, bet prisiminiau, kad turiu siūlų, juk vakar sagą siuvau. Parinkau siūlą pagal sienos spalvą ir prikabinau laikrodį prie kondicionieriaus pultelio laikiklio. Lai tiksi sau garsiai, laiką man rodo, kai lovoj guliu ir į kompą nežiūriu.

Su mano operuotu laidu reikia elgtis atsargiai, nelankstyti. Nuėjau ieškoti naujo. Pasikalbėjau su kompiuteristu iš interneto kavinės tarp sex šopo ir swingerių klubo. Pasirodo, už 100m yra toks Eurocentras, kuriame turėčiau rasti, ko man reikia. Tikrai, ten pilna elektronikos parduotuvių, visokių ryšio paslaugų salonų, taisyklų, dirbtuvėlių, net kažkas panašaus į mūsų Lemoną. Ten radau dvi kompiuterių parduotuves, gal būčiau radęs ir daugiau, jei būčiau ieškojęs. Gavau laidą už 6,90.

Grįžus, bejunginėjant laidus, kažkas pasibeldė į mano duris. Pirmas lankytojas! Ten buvo senjora, atnešė man kavos aparatą. Tai džiaugsmas, patogu bus plikytis arbatėlę ir tirpstančias sriubas. Pripyliau vandens, įjungiu, lemputė dega, bet niekas nešyla. Išjungiau. Kurį laiką nekišiu nagų prie buitinės technikos. Ne tam čia atskridau, o įkvėpimo gaudyti. Paskui išsiaiškinsiu.

23:00

Išlindau pasivaikščioti su ketinimu kur nors nusipirkti vasarines kelnes. Vakarėjančiomis gatvėmis priėjau iki Jumbo prekybos centro prieigų - ten tokie mini Gariūnai. Pirmojoje krautuvėlėje pradėjau apžiūrinėti, vienos lyg ir nieko, tik gali būti mažokos. Prišoko pardavėjas, sako, nebus mažos, jos turi gumelę. Dar eisiu pažiūrėti kitur, sakau. Pasimatuok, sako, pamatysi, kaip tau patiks. Na pasimatavau, tikrai ne per mažos. Suplonėjau, tai puiku. Gerai, sakau, jei kitur geriau nerasiu, pirksiu šitas. Pigiau nebūna, tik 15 eurų, sako. Bet aš dar niekur kitur nebuvau, tavo pirma vieta, sakau aš. Žmogau, tau bus 14, sako. Ir nusipirkau...

Paskui atsisėdęs ant suolelio gerai apgalvojau savo poelgį. Ketinu keliauti į Indiją, o nemoku paprasčiausiame turguje pirkti. Užkimbu ant pirmo pardavėjo - negaliu žmogui griežtai sakyti "ne", jei jis dėl manęs taip šokinėja, stengiasi. Reikės praktikuotis. Kokią dieną eisiu į turgų nepasiėmęs nė euro, kad neprisipirkčiau nereikalingų daiktų. Bus taikomosios sociologijos pratybos.
Šitaip bemąstydamas grįžau namo.

Kelnės neblogos, gal tikrai kitur nebūčiau geresnių radęs. Vos dengia kelius, lengvutės, jaučiuosi, lyg būčiau tik su triusikais. Ir kišenių viskam užtenka. Be to nepavargau po turgų beklaidžiodamas, laiko sutaupiau.

Bebandant įkelti šios dienos nuotraukas, kompas nebeperskaitė mano SD kortelės. Fotoaparatas ją skaito, perkėliau viską į jo vidinę atminti, kortelę performatavau, vėl perkėliau nuotraukas, vis tiek kompas neskaito. Pradėjau gailėtis, kad nepasiėmiau USB laido. Tada išėmiau microSD iš telefono, įkišau į fotoaparatą, perrašiau nuotraukas ten ir perkėliau į kompą. Manęs neišgąsdins tokie nesklandumai, visada rasiu išeitį. Kai užaugsiu, būsiu MakGaiveris.