Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Septintoji diena 2010.01.27

Diktatorius Franco ir žemaitiška bulvynė

« pradžion

pabaigon »

12:00

Kavos aparatą pakeitė, dabar turiu veikiantį. Geriau būtų klasikinis elektrinis čainikas, tie kavinukai nelabai pritaikyti arbatai. Nieko, gal ir kavos kada išsivirsiu.

Išėjau valandėlei sąnarių pramankštinti. Pasirodo, prie pat mano pensiono trečiadieniais ir ketvirtadieniais blusturgis veikia, tik nieko ten gero - laikrodžiai, akiniai nuo saulės. Pasukau tolyn nuo pliažų į San Fernando rajoną, kur ne taip sterilu, kur daugiau vietinių gyvena. Kiemuose kaktusai žmogaus ūgio, pasitaiko ir aukštų, kaip dideli medžiai. Keista buvo pamatyti tokią išsikerojusią opunciją (jei neklystu) apibarstytą nuorūkomis. Jaukus parkelis šalia alcalde Marcial Franco. Kyla įtarimas, kad čia dar myli ilgametį šalies vadą. Papolitikuočiau su diedukais, prisimenančiais Franko laikus, tik kalbą reikia pasitobulinti. Grįžinėdamas ant šaligatvio pamačiau 500 eurų banknotą. Neėmiau, tik nufotografavau.

Susipažinau su kaimynu. Priešais mano studiją apsistojęs pagyvenęs airis skundėsi tais paryčių triukšmais. Jis čia kasmet žiemavoja, yra gyvenęs ir mano kambaryje, sako, good room. Mano muzikos negirdi, galėsiu garsiau leisti.

Pietums sriubą ketinau virtis didžiajame puode. Jo dugnas įlenktas, vandeniui pašilus, pradeda stuksenti į plytelę, vartytis nuo šono ant šono. Gal nunešti šeimininkui, kad pakeistų, bet nenoriu pasirodyti įkyrus - ką tik kavos aparatą pakeitė. Nors ir ilgiau kaista, man dar geriau, puodas juda, maišyti mažiau reikės.

Pjaustymo lentelė atsiduoda susvilusia plastmase. Pagailėjau kelių eurų medinei. Pigus indų plovimo skystis kvepia tualeto valymo priemonėmis. Taip man ir reikia.

22:00

Šiandieną jau kažką užčiuopiamesnio prikodavau. Iki įkvėpimo dar toli, bet rezultatai pradeda džiuginti. Gal iki Velykų (ar FiDi) pabaigsiu naują savo programos versiją.

Bare per žinias rodo apsnigtą Ispaniją. Berods Madride dėl sniego paralyžavo transportą, žmonės kenčia nuo šalčio. "Pas mus ką tik buvo minus 25, bet nieko", sakau barmenui, vyno užsisakydamas. Dabar barmenas kiekvienam prie baro priėjusiam sako: "pas tą, kur ten su kompu sėdi - neprisimenu, iš kur jis - buvo minus 25, bet jam nieko".

Receptas 04 - bulvynė

Žemaitiškai bulbynei reikia kmynų, kurių dar neradau, todėl bus internacionalinė.

Du vidutinius arba vieną didelį svogūną nulupti, supjaustyti gabalais (pusantro piršto) ir sumesti į pasūdytą verdantį vandenį. Ten dar galima įmesti daržovių buljono kubelį. Kai vanduo įgaus skonį, sudėti keturias tokiais pat gabalais pjaustytas bulves.

Kanaruose bulvių žiemai niekas nelaiko, todėl jos visada parduodamos šviežios, ką tik iškastos, su plona skūrele, skusti nereikia.

Galima pridėti ir kitų daržovių, kaip morkų, salierų, cukinijų, alyvuogių, bet bulvės turi dominuoti, kitaip bus ne bulvynė, o kažkoks daržovių troškinys.

Virti ilgai, ant mažos ugnies. Ant galo, kaip priklauso, reikia dėti visokių prieskonių, pvz., pipirų, bapkos lapų. Tinka ir česnakas, paprika, anyžiai, gvazdikėliai, imbieras, muskato riešutas, cinamonas, visokie kari mišiniai. Duoti pastovėti kokią valandą.

Geriausiai valgyti lazdelėmis, gabaliuką pamirkius į švelnų sojos padažą. likusį skystį iš lėkštelės išgerti.