16:00

Šiąnakt vėl ilgai miegojau, vėlai atsibudau, bet tingėjau keltis ir galvojau apie tą vakarykštį gamtos grožį. Paprasti reiškiniai gali sukurti nuostabius dalykus. Plokštumoj nubrėžkim stačiakampį. leiskim jo viduje judėti taškeliui (tiksliau mažyčiam kvadratėliui) - dreifuoti visiškai atsitiktinomis kryptimis. Galų gale tas taškelis prisilies prie sienelės. Palikim jį ten prilipusį ir paleiskim klaidžioti kitą taškelį, kol tas irgi prisilies prie sienelės arba prie anksčiau prilipusio taškelio. Ir taip toliau ir toliau. Praėjus pakankamai laiko tie taškeliai ant sienelių sudarys nuostabų šerkšną su daugybe šakelių. Nesunku sukurti tai darančią programėlę ir patikrinti. Panašiu būdu kai kuriose paišymo programose kuriami fraktaliniai ornamentai. Bet apie fraktalus pasilikau galvoti kitam kartui, o tuo metu atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

Vakar pirktame marokietiškos sriubos pakelyje neradau nieko marokietiško. Džiovintų daržovių sriuba su makaronais, kaip ir kitos. Tačiau kokie poetiški užrašai ant tos sriubos dėžutės...

Esu labai patenkintas šios dienos darbu. Dabar mano programa visapusiškai palaiko UTF-16. Džiaugsis kinai ir korėjiečiai. Ir japonai, nors jų nėra daug tarp mano klientų - turbūt todėl, kad MS langai ten mažiau populiarūs (daugiausiai jie dirba lokalizuotais makais). Kiek žinau, nelengva su programiniu produktu įlįsti į japonų rinką, bet jei pavyksta, garantuotas didžiulis klientų srautas.

Ši diena sėkminga dėl to, kad dirbau pagal Henri Poincaré įkvėpimo ieškojimo modelį (apibrėžtą matematikams, tinka visiems). Iš pradžių reikia ilgai ir beviltiškai mūčintis su problema (uždaviniu). Kai viskas baisiai susipainioja, komplikuojasi, reikia dienai-kitai perkelti savo aktyvumą kitur - dirbti kitus darbus ar tiesiog ilsėtis. Po to grįžus prie tos problemos viską pamatai kitu žvilgsniu, lyg iš viršaus. Išryškėja anksčiau nepastebėti dėsningumai ir pasimato sprendimas. Belieka abstrahuoti, t.y. rezultatą pateikti taip, kad kiti suprastų.

Įkvėpimu tos šiandieninės euforijos nepavadinčiau, bet jausmas malonus.

23:00

Pavakariniam pasivaikščiojimui šį kartą nėjau prie jūros. Pūtė šaltas vėjas, geriau paklaidžioti aplink namus, po San Fernandą. Užtikau visokių juokų krautuvėlę, gal reikės nusipirkti pokštų balandžio pirmajai.

Taip nudreifavau iki Ronda prekybos centro. Susiradau ten indiško maisto parduotuvę, nusipirkau džiovintos tešlos paplotėlių ir kari pastos su kmynais ir pipirais.

Grįžau per lietų. Nesmarkus lietutis, bet ne minutinis, užsitęsęs, kaip pas mus. Tos marmuro imitacijos šaligatvių plytelės tokios slidžios sušlapusios, ėjau kaip per ledą.

Šaldytuvo kamera apaugo ledais, jie jau krenta ant daržovių. Pomidorai ir paprikos pusiau vandeny. Šaldymo kamera be durelių, geriau į ją nieko nedėti. O aš laikiau ten pjaustytus svogūnus ir česnakus - tokius užšaldytus čia pardavinėja gastronomuose. Reikia to gero kuo greičiau atsikratyti ir atitirpinti šaldytuvą. Įsitikinau, kad tie šaldyti svogūnai salotoms netinka. Bešamel padažą dariau anksčiau. Šį kartą sumaniau improvizuoti kitą padažą prie bulvyčių. Subėriau į keptuvę tuos šaldytus svogūnus, įdėjau sviesto, paskui tos nusipirktos kario pastos, šliukštelėjau sojos padažo, truputį visokių šaldytuve užsilikusių padažų, prieskonių. Gavosi tokia nesąmonė, kad gėda dėti į receptų skyrelį. Užtat šaldymo kamerą ištuštinau, nieko neišmečiau, suvalgysiu vis tiek.

Savo bare aš kaip namie. Kai tik atsilaisvina stalelis, kur šalia rozetė, Enrikė man iš karto pasako ir aš persikeliu tenai. Šiandien sužinojau, kad užsisakant dar vyno, reikia sakyti ne "mas vino", kaip prašydavau aš, o "vino mas". Gal rytais daugiau klausytis  ispanų kalbos pamokėlių? Dabar jau nepadės, nebespėsiu išmokti laisvai kalbėtis. Pabandysiu prieš miegą žiūrėti ispaniškus filmus, turiu ir tokių prisirašęs.

Sako, kažkoks uraganas siautėja aplink. Čia nesijaučia. Per TV rodė, kad sostinėje nuvirto kelios palmės, bet tai dar ne uraganas.

Štai taip praėjo pirmoji kalendorinio pavasario diena.