Žiema Gran Kanarijoje

įkvėpimo gaudytojo dienoraštis

atgal toliau Penkiasdešimt penktoji diena 2010.03.16

Ispanų kalba ir minimalistinis valgymas

« pradžion

pabaigon »

12:00

Šį rytą išklausiau paskutinę "Spanish with Michel Thomas" pamokėlę ir tokiu būdu baigiau ispanų kalbos kursą pradedantiesiems. Rimtai besimokydamas tą kursą per savaitę būčiau turėjęs praeiti, o aš po 15 min. per dieną, nuolat viską kartodamas sugaišau virš dviejų mėnesių. Dabar reikės pereiti prie pamokėlių toliau pažengusiems. Taip judant į priekį po metų jau turėčiau daugmaž susikalbėti. Tik reikia nenutraukti ir rasti galimybę pasipraktikuoti.

Nors dar nedrįstu kalbėtis ir sunkiai suprantu, ką man sako, tos pamokėlės davė nemažai. Jau turiu supratimą apie minčių dėliojimą ispaniškai, pasikalbėjimų knygelė nebereikalinga, pats galiu kurti frazes su žodynu.

Tas Mykolas labai meistriškai mokina pagrindų, jam talkina tokia mergaitė ir berniukas. Mergaitė protingesnė, berniukui sunkiau sekasi. O aš kartojau paskui juos.

Ispanų kalba visai nesunki, daug dalykų panašūs į lietuvių kalbą. Kartais Mykolas anglakalbiams ilgai aiškina kokį nors mums savaime suprantamą dalyką, tiesiog norisi prasukti įrašą.

23:00

Apie vidudienį nuėjau prie jūros. Susiradau užuovėją kopose ir skaičiau. Paskui praėjau per pakrantės krautuvėles - gal ką dar įdomaus rasiu namo parvežti. Taip priėjau informacijos centrą, dar geresnį negu šalia c.c. Jumbo miestelio centre. Ten radau bukletėlį apie ekskursiją į istorines-archeologines vietas, užvažiuojant į kalnus. Galvojau apie panašų pasivažinėjimą taksi, o čia kainuoja 29 eurai ir dar užkandis (tapas) į kainą įeina. Ekskursijos būna trečiadieniais ir šeštadieniais. Dar ten buvo lapelis su informacija, kad trečiadieniais ir šeštadieniais atidarytas vietinis turgus Mespalomase, ten vietiniai prekiauja savo pagamintu maistu ir suvenyrais. Deja, turiu rinktis tik vieną iš šių dalykų, gaila, kad to informacijos centro nebuvau užtikęs anksčiau. Reikia apsispręsti, ką rytoj darysiu.

Prisėdau pagalvoti tokioje lauko kavinėje, kur daug poilsiautojų sėdėjo atsisukę į pavakario saulę, kad veidai įdegtų. Ir aš nusiėmęs skrybėlę pakaitinau nosį. Begurkšnodamas vyną apsisprendžiau vykti ekskursijon. Jeigu nepatiks, būsiu atidavęs duoklę šios svetingos salos istorijai. Bet neturėtų nepatikti. Visos vietos bus dar nelankytos, pakilsim ir į Tirahanos miestelį, kurį norėjau pamatyti.

Nuėjau ir užsisakiau tą ekskursiją. Prie mano namų autobusas neprivažiuos, reikės 8:50 ateiti prie Eugenia Victoria viešbučio, jis visai netoli.

Grįždamas namo susiradau geriausių dovanėlių kinų krautuvėlėje visai šalia namų - šimtą kartų praeidavau pro šalį, tik dabar atkreipiau dėmesį.

Receptas 10 - traktatas apie minimalistinę mitybą

Kaip ir minimalistinė muzika, minimalistinė mityba turi savo žavesį. Maitintis minimalistiškai  labiausiai tinka pasninkaujant, nors tai ne visada reiškia valgyti labai mažai. Minimalistinė mityba (kaip aš vartoju tą terminą) reiškia valgyti kitaip, visiškai kitaip, negu valgoma restorane, namuose už pietų stalo, ar greito maisto užkandinėje.

Minimalistinio maisto trupinėlis iš lėto pakramtomas priešakiniais dantimis, laikomas ant liežuvio, kol pradeda skaidytis, tirpti. Valgytojas turi pajausti mažiausius maisto skonio ir struktūros niuansus, vos ne molekuliniame lygyje.

Šitaip vaikystėje vasarą kaime mėgdavau graužti duonos plutas, kurias bobutė džiovindavo alui. Arba kietą kaip akmuo sudžiūvusį sūrį.

Ne viskas tinka minimalistiniam mitybai. Valgiai turi būti ne per drėgni, lengvai trupantys arba iš anksto susmulkinti ne didesniais, negu kubinio cm gabalėliais. Nei saldumynai, nei aštrūs prieskoniai čia netinka.

It atvirkščiai, kas puikiausiai tinka minimalistinei mitybai, visai nevalgoma įprastu būdu: žali makaronai, džiovintos daržovės ir pan.

Kai kurie dalykai, valgomi minimalistiškai man yra skanūs (pvz., tam tikros kepenų pašteto rūšys), bet įprastu būdu valgyti jų nemėgstu.

Receptas paprastas: keletą minimalistinio maisto gabalėlių pasidėti ant lėkštelės, popierėlio ar į kišenę ir mėgautis iš lėto skaitant gerą knygą ir klausantis geros muzikos. Svarbiausia - susilaikyti nuo pagundos viską susiberti burnon kaip popkorną ar kokius čipsus. Būtina laikytis taisyklės - vienas gabalėlis ne mažiau penkioms minutėms.

Dėmesio! Ir minimalistiškai reikia valgyti saikingai. Per daug tuo užsiimant kyla pavojus nualinti skonio receptorius, liežuvis pradės perštėti.