Ilgos išeiginės išpuolė – pilnatis buvo penktadienį, o per pilnatį čia niekas nedirba. Nėr ko trintis Kolombe, geriau pasimėgauti pliažais Pietinėje salos dalyje. Nusprendžiau svečius nusivežti pas mano draugą Danielį (tikras jo vardas Danandžaja), jis Akuralos kaimelyje gyvena. Tas kaimelis porą valandų važiavimo traukiniu į Pietus – tarp Ambolangodos ir Hikkaduwos – ten pragyvenau porą savaičių 2011 metų vasarį ir aprašiau tą gyvenimą dienoraštyje.
Nulėkėm tuktukais į centrinę stotį (Colombo Fort), už juokingai mažą kainą nusipirkom antros (aukščiausios galimos) klasės bilietus į Ambolangodą, nuėjom į penktąjį peroną (ten kur reikėjo), įlipom į traukinį ir nuvažiavom. Man įtartinas pasirodė vagonas – suolai palei sieną, kaip priemiestiniuose traukiniuose. Žinia, paskubėjom, per anksti įsėdom ne ten. Teko išlipti artimiausioje stotelėje, kur tolimesnių reisų traukiniai stoja – Mount Lavinijoje. Bet juk čia visai netoli namų, galėjom iš čia ir važiuoti, ko beldėmės į centrą… Dėl to, kad aš maniau, jog jei važiuosi iš pradinės stotelės, daugiau šansų komfortiškai atsisėsti prie lango. Jokių šansų ir taip nebūtų buvę – vietiniai dar traukiniui nesustojus perone šoka vidun vietų užsiimti, meta pro langus savo tašes, grūdasi baisiai. Vis tiek stovėsi kur vidury suspaustas. Geriau jau tada lipti paskutiniam – tuomet prie durų būsi, grynu oru kvėpuosi, jei kas nors neužstos, tai ir vaizdų prižiūrėsi. Čia rašau apie antrą – aukštesnę klasę, trečioje turėtų būti blogiau. Nors yra panašiai – ta pati grūstis – tik sėdimos vietos mažiau patogios, tačiau vis tiek nesėdi, tad kakoj skirtum. Trečioj klasėj daugiau šansų prisižiūrėti visokių pardavėjų, fokusininkų (mačiau ten špagų rijiką), ubagų ir šiaip visokių raupsuotojų ar su išvirtusiais viduriais. Tad važiuokit su trečiąja klase – poros valandų kelionėje sutaupysite litą (išvis beliks tik kapeikas mokėti) ir nuotykių daugiau apturėsit. Bet aš čia užsiciklinau apie vagonus, apie juos atskirai dar parašysiu, dabar geriau tęsiu apie mūsų neilgą kelionę.
Palaukę kelias minutes Mount Lavinijoje įlipom į teisingą traukinį ir prisigrūdom tambūre prie lango. Ganėtinai komfortiškai į Ambolangodą atvažiavom. Ten vos išlipus vienas čūvas prisistatė ir sako man – ar pažįsti mane, mes ankščiau čia buvom susitikę. Su daug kuo Ambolangodoje aš buvau susitikęs, bet vargiai su juo – nebendraudavau su tais, kurie stotyje trinasi ir užsieniečius kalbina. Šiaip siunčiu juos kuo toliau, kai pavartoju kelias išmoktas sinhališkas frazes jie sprunka uodegas pabrukę, bet šiandien aš geros nuotaikos. Na jei pažinai mane, tai gerai, o ką, klausiu. Kur važiuojat, jis klausinėja ir pan. Į Akuralą, sakau. Tuoj jums autobusą rasiu, sako. Nereikia, pats lengviau rasiu, sakau. Bet mes prieš sėsdami į autobusą dar aplink stotį pavaikščiojom – reikia gėrimų užsipirkti, nes Akuraloje nieko nėra (klydau, visko ten atsirado, kol manęs nebuvo). Dar ir į vaistinę – citronelos tepalo nuo uodų (čia neklydau, uodų buvo). Tas stoties čūvas vis kartu eina, vis rodo mums vietas, kur ir taip viskas aišku, be jo pagalbos randam. Paskui, grįžtant prie autobusų, jis prisipažino, kad jo vaikai miršta iš bado, reikia jiems pieno nupirkti, gal padėtumėm. Daviau porą šimtinių (4 Lt), nubėgo apsidžiaugęs.
Autobuso į Akuralą nereikia laukti – tinka bet koks važiuojantis Galės kryptim. Daviau konduktoriui šimtinę (2 Lt) už keturis keleivius, tas net grąžos atmetė. Tiesa, važiuoti tereikėjo 5 km.
Sea Spray Terrain sve2i7 namai Akuraloje
Pliaupiant lietui išlipom prie Sea Spray Terrain, mano draugas Danielis jau laukė mūsų. Ten teigiami pasikeitimai per 2,5 metų, kol nebuvau – baseinas atsirado, kai kuriuose kambariuose kondicionieriai veikia, wi-fi visame viešbutyje gaudo. Tiesa, nedidelis tasai viešbutis – tik 4 kambariai, bet jaukus, tvarkingas, kaip namuose jautiesi. Danielis bet kokį pagedavimą išpildys – sutaisys ką tik nori pavalgyti, sulakstys į miestą ko nori nupirkti, surengs kokią nori ekskursiją, pasėdės kartu kompanijoje, papasakos apie viską, kas čia vyksta. Jis gyvena ten pat su savo šeima, turi mažą dukrytę. Yra ir katinas, visada alkanas, besitrinantis aplink kojas.