Vėl išskrendu, ilgai nebebus manęs Lietuvoj. Palieku rudenėjančią. Tikiuosi parlėkti pavasarį. Atsinaujinsiu savo dūšią, seniai laikas ten remontą daryti. Kapitalinį. Perkloti grindis, perdažyti sienas, langus pakeisti. Prioritetus pakeisti, vertybes peržiūrėti, inventorizuoti patirtį. Dar ir fiziškai atsigryninti, išsivalyti nuo susikaupusios bjaurasties.
Vilniaus oro uostas gyvas, ne taip, kaip seniau. Nebeatrodo apsnūdusi provincija, nemažai keleivių knibžda.
Gavau vieną boarding pass (neskamba „įsodinimo bilietas“), visi trys skrydžiai jame. Nusistebėjau, pirmą kartą taip. Paaiškino, kad tokia nauja SAS politika, popierių mat taupo.
Stokholmas artėja
Švediškas trikampinis pienas primena sovietmetį
Lėktuviukas į Stokholmą mažytis, propelerinis. Stiuardesė nebejauna, bet graži labai ir paslaugi, mielai pasiplepa. Norėčiau turėti draugę stiuardesę.
Reikia daugiau kalbėti su nepažįstamais, pirmam inicijuoti kontaktą, tai įeina į mano atsinaujinimo planą.
Stokholmo ARN oro uoste ilgas persėdimas šį kartą. Išlipęs pablūdinėjau: savo geito nežinau, o tų švieslenčių nesimato niekur. Pagaliau radau, toli atgal reikėjo eiti. Turėsiu galvoj: vengsiu trumpų persėdimų Arlande.
Karlsbergas Švedijoje gaivesnis, šviežesnis. Bais brangus, žinoma – virš 80 SEK, kiek čia bus Eurais… Apie 10… siaubas. Šri Lankos Karlsbergas sunkesnis, tamsesnis, lipnesnis. Koks Lietuvoj? Nežinau, negėriau daug metų. Lėtai lėtai gurkšnoju, nenoriu apspangti. Šalia prisėdo apkūnios ryžos švedės, simpatiškos, bandau suprasti, ką čiauška. Visada patikdavo Švedija savo paprastumu, laisvumu, nesusikaustymu, vertybių nereguliavimu, tolerancija. Tai viena iš pirmųjų mano pažintų laukinių vakarų šalis, dar 1993-čiais čia tryniausi, sentimentai išliko.
Išėjau iš EU sąjungos, iš pradžių atsistojau į ilgą pasienio eilę, paskui tik pamačiau trumpą EU piliečiams, ten greitai praėjau. Blyškiaveidžių sumažėjo, dauguma jau siauraakiai, juodukai, indusai visokie. Laukt ilgai, dar vieną Karlsbergo paėmiau. Internetas nemokamas, pirmas 100 MB. Besiskaipindamas išgirdau mane vardu šaukiant per visus garsiakalbius. Dar ilgai laukti iki skrydžio, kas per velniava… Suradau boarding service, ten man pakeitė tą vieningą boarding pass į du (į Dohą ir Kolombą). O buvau supergyvenęs, kad kažkas blogai su mano bagažu, gal naujas lagaminas sudužo, viskas išsibarstė – toks prigrūstas buvo.
Kol man išrašinėjo naujus bilietus, pamačiau pardavinėjant kiniškus koldūnus. Nesusilaikiau, koldūnai mano silpnybė. Paėmiau 8 su antiena, garstyčių-imbiero padažu. Kiaulienos koldūnėlių su spirgučių-grietinės padažu ilgai negausiu.
Kataro avialinijos neduoda nei tapkyčių, nei dantų šepetėlio, matyt sudedamieji skrydžiai nepakankamai ilgi. Skrydis atsilenkė truputį nuo geodezinės linijos į Maskavą, bet išsitaisė. Trumpas persėdimas Dohoje. Skrendant Europon čia nebuvo patikrinimo, ramiai spėjau ateiti į savo vietą, bet šį kartą patikrinimas buvo, ilgiausia eilė prie jo. Maniau nespėsiu, nuotykiai prasidės, bet eilė ėjo greitai, mano geitas buvo netoli, spėjau dar į wc užsukti.
Iš Dohos į Kolombą skridau prastesniu lėktuvu. Turkijos avialinijom maloniau skraidyti, nei Kataro.
Į Kolombą vėlavom pusvalandį, gerai, mane pasitinkantis darbuotojas pramiegojo, pats valandą vėlavo, todėl susitikom sinchroniškai, atsižvelgiant į didelę eilę prie imigracijos.
Kolombo oro uoste pasitinka naujasis prezidentas. Toks mažiukas tolumoj. Visai ne toks didelis, kaip prieš tai buvęs RadžaPaksa.
Kas naujo Šri Lankoje, kol manęs nebuvo? Budistai nustoja jautieną valgyti. Per kelias valandas iš dviejų žmonių sužinojau. Kažkoks solidarumas su induistais tamilais. Užtat kiauliena čia populiarėja. Šiaip viskas po senovei, neilgam tebuvau palikęs šį rojų.
Perskaičiau viską. Labai tobulai viską aprašote. Tiesiog ne IT specialists, o rašytojs apie Indijos ašarą 🙂 Ar dar nuvykstate ī tą rojaus kampelį ? Ar galima turėti verslą internete, ten gyventi ir dirbti ? Aišku kad taip turbūt 🙂 Bet kodėl nieks to nedaro? Tamsta nuomoji būstą, dirbi ten, o dar kiek žinau yra lietuvių šeimyna verslą atidariusi, nusipirkusi vilą ir praktikuoja arjuvedą kokią tai , gydo rusus ir vokiečius nuo netobulybės … Ar labai ten karšta?
Ačiū už gerus žodžius, tik kad laiko rašymui nesugebu rasti. Įdomiai pavadinote Šri Lanką – Indijos ašara. Dabar galvoju, ką ta asociacija galėtų reikšti (atmetus geografinę). Vis dar gyvenu šiame rojaus kampelyje. Kažką dirbant internete gyventi galima beveik visur. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda taip darančių. Pažįstu kai ką iš tos lietuvių šeimynos, jų verslas klesti. Karšta, tvanku, bet pripratau.