Šiandien sau paneigiau vieną mitą, kad fotografuoti visada reikia gulsčiai. Anksčiau net pykdavau, kai kas nors mano paprašytas ką nors nufotkinti pakreipdavo kamerą stačiai – maniau, kad visi kadrai bus skirti ekrane rodyti, t.y. turi gulsti būti. Dabar pagalvojau, kad besilaikydamas tokios taisyklės prarandu keletą svarbių dalykų: gulsčiai aukštas pastatas netelpa, gulsčiai sunkiau iš telefono slapta fotografuoti, kai apsimeti kad nefotkini, o numerį renki. O slide-show programos moka ir stačius kadrus dailiai pateikti – išdidina ir slanko po ekraną. Taigi, bevažiuodamas darban autobusu pleškinau pro langą stačiai.
Dar vienas dalykas džiugina mano Nokia 920 telefone – galima fotkinti iš greitai judančios mašinos, galingas procesorius kažkaip sugeba stabilų kadrą pagauti, ko nepadaro ir gana brangios muilinės.
Grįžęs namo ant grindų radau tarakoną skruzdėlyčių apipultą, jau tuoj jį pribaigs, vargšelis tik ūsus bekrutina, kojomis nebesispardo. Nesuprantu, kaip tos mažosios plėšrūnės jį pagavo. Gal nuo keleto įkandimų suparalyžavo didelį vabalą…
Išmečiau jį laukan, gal dar kaip nors atsigaus… Kasdien pas mane kas nors atsitinka su gyvūnais.
O kaip jum – fotografavimas is oro ? Nebūtinai juk nuo žemės reikia :D.