Po pokaičio Sunset Beach viešbutyje pastebėjau, jog strėnos pasitaisė, galiu visaip lankstytis ne skausmo. Einu toliau.
Dar neįrengta koplytėlė
Motociklininkas prisigrętino prie manęs, klausinėjo apie viską, o aš, pasinaudojęs proga, jo klausinėjau apie šias vietas. Vieni krikščionys čia gyvena, sakau. Tai tik pajūryje, sako jis, paėjus kelis kilometrus į salos gilumą bus budistai, šiauriau hinduistai dominuos, o miestuose musulmonų daug. Ilgai kalbėjomės, jau ne vieną kilometrą jis lėtai važiavo šalia, man jau nepatogu pasidarė. Gal turi savo reikalų, sakau, nenoriu tavęs gaišinti. Nieko, sako, aš tik į bažnyčią važiuoju, ji priekyje.
Taip priėjom/privažiavom Kristaus bažnyčią. Nėra ji labai didelė, bet labai žinoma, sako iš visos šalies piligrimai eina. Vietoj sienų kolonada, vietoj grindų smėlis – tai labai dera šitoje drėgnųjų tropikų aplinkoje.
Nustebino rusiškas užrašas.
Kristus statybose, kaip visur čiose vietose.
Atsisveikinau su palydovu ir nuėjau toliau palmių viršūnes virvėm apraizgytas stebėdamas. Virvės Ra rinkėjams laipioti.
Rusiškų motyvų padaugėjo artėjant prie Club Palm Bay vietos.
Ten net restoranas rusiškas.
Iš kur čia rusai man liko mįslė, vis neprisiruošiu pasigilinti.
Laidotuvės
Prisėdau pailsėti. Jau vakarėja, reikia nakvynės ieškotis, bet niekas nežino jokio viešbučio šalia.
Priėjau miestelį Kudamaduwella, ten daugiau gatvių, namų, žmonių. Turėtų bent jau koks viešnamis būti, bet niekas nežino.
Vienas bachūriukas su motoroleriu sako žinąs viešbutį už poros kilometrų, netoli. Pasisiūlė pavežti. Sutikau, nes jau temo, geriau rytoj atgal čia grįšiu žygio tęsti. Užsifiksavau vietą atminty – Ave Maria gatvė.
Lėkėm duobėtu keliu, vos neiškritau. Po penkių kilometrų bachūriukas pradėjo žmonių klausinėti, kur čia koks viešbutis. Žmonės sako – reikia į Chilaw 10 km važiuoti. Juk sakei, kad žinąs viešbutį už 2 km, priekaištauju. Helperis kaltai šypsosi: tau padėti norėjau, sir. Tokie tat vietiniai.
Nereikėjo į Čilavą važiuoti, C&I Beach hotel pastebėjau, sustabdžiau. Berniukas paleidęs mane atsisveikino ir pažadėjo rytoj ryte nugabenti mane atgal ten iš kur paėmė.
Teko pasibaladoti į vartus, kol mane įleido. Apsauginis nuvedė į receptioną, ten mergaitė pasakė, kad yra man kambarys su pusryčiais už 7500. O be pusryčių, klausiu. Nėra be pusryčių. O pigiau, klausiu. Ten toliau link Chilaw už 500 metrų yra viešbutis Karolina, ten pigiau.
Einu tą puskilometrį saulei leidžiantis, kelias ištįso iki kilometro ir daugiau. Pakeliui pafotografavau tinklų traukimo procedūrą. Rodos visas kaimas suėjo į talką. Traukia skanduodami, pagiedodami. Nufilmavau, bet dabar neturiu kaip to didelio failo supaprastinti, todėl nepridedu čia.
Karolina pasitiko daugybe vėliavų, keliais resepšionais lauke, beslankiojančiais vestuvininkais ir kinų turistais. Kiek už kambarį, klausiu. $80 su pusryčiais. O rupijomis kiek, juk čia Šri Lanka, ne Amerika. Ilgai skaičiavo, kol suskaičiavo 12,000. O be pusryčių? Negalima be pusryčių. O pigiau? Eik atgal į C&I. Taip ir padariau.
Šliaužiu pavargęs ir keikiu save – kam sutikau, kad tas bachūrėlis vežiotų mane su motoroleriu, geriau būčiau į pokaičio vietą atgal nutranzavęs. Čia man atlygis už pereitos nakvynvietės raktų pasisavinimą. Vakar buvo labai pigu, šiandien bus brangu.
Grįžau temstant, dar spėjau baseine pamirkti, vanduo per šiltas, kad atgaivintų.
Rodos buvau vienintelis svečias tame brangiame C&I. Neveikė kondicionierius. Perkėlė į kitą kambarį.
Kai pavargęs, nereikia liukso, tereikia tik nusiprausti, permiegoti, arklius pašerti, t.y. elektroniką pakrauti.
Šiandien nuėjau 14 kilometrų.
Gražu. Publicisto žvilgsnis. Sėkmės kely 🙂