Šeštoji diena. Šeštadienis, 2016-03-19
Kelionė plentu • Sriuba vardu Kolakanda • Anantaya – prašmatniau, nei Druskininkuose • Ilgas kelias per kopas • Bažnytėlė dykynėje • Raudono smėlio kelias • Udapu – pirmoji tamilų gyvenvietė • Nakvynė užeigoje
22,2 km
Atsibudau dar tamsoje, žiūriu, jau be dvidešimt šešios, reikia eiti. Šį sykį greitai susiruošiau, prisibaladojau apsauginiui, kad vartus atidarytų ir išėjau į bundantį Čilavo miestą. Nors stengiuosi neplanuoti, bet truputį pagalvojau, kaip eiti. Galėčiau tęsti pereitą kartą pradėtą ėjimą nerija, pro šv. Sebastijono bažnyčią, bet paskui atsiremsiu į Deduru Oya žiotis, ten per porą salų reikės perplaukti.
Jei nepasiseks, kaip trečią dieną per Maha Oya, teks toli grįžti atgal. Geriau šį kartą iki tilto paeisiu plentu, nors ne taip įdomu. Ten irgi turėtų būti šv. Sebastijono bažnyčia, jeigu ką. Buvo, tik dar iki galo nepastatyta.
Devyni kilometrai plentu nenusibodo. Iš pradžių nekaršta, paskui pakelės medžiai pridengė, jų karūnos tokios vešlios, kad ir platų plentą uždengia, kartais eini, kaip tuneliu.
Čilavo bokšto laikrodis modernus. Reikėtų ir Vilniaus Katedros bokšto laikrodžiui pereiti prie skaitmeninio režmo
Koplytėlė sankryžoje, kur apsisprendžiau eiti plentu, o ne pusiąsaliu
Vyskupija
Šri Lankos furos ne tokios išdabintos, kaip Pakistane, bet vis tiek turi savo žavesį
Retai pasitaikanti šiose vietos budistų šventykla
Deduru Oya upė visame savo gražume
Šį sykį upę perėjau tiltu, dėl to nepamačiau žiočių ir salų
Pakelėj galima paragauti Kolakandos – tiršto, šilto, žolelėm atsiduodančio gėrimo – sriubos. Kolakanda – toks ajurvedinis augalas. Kai tokį dalyką verda iš kitų žolių ar vaisių, tada ir kitaip vadina, ne kolakanda.
Stiklinė kolakandos už 30 rupijų. Dar atskėlė gabaliuką palmių cukraus saldėsio užsikąsti
Kolakandą pilsto. Man patinka rasti tokias neįptastų dalykų prekybos vietas
Kalnai kokosų kevalų
Šve. Sebastijono bažnyčia. Under construction.
Kampo nukirsti nepavyko, tolau nuo vandenyno iki pat Karakuponės kelio. Sankryžoje jau rodyklės į Anantya Kurortą, 3.8 km, rodos, visai nedaug.
Šešėliai baigėsi, aplink statosi nauji namai, eiti darėsi ir sunku ir įdomesni vaizdai aplink dingo – aukštom tvorom aptvertos sodybos, statybos.
Statybose visur Kristus
Anantya Kurortas prabangus, ko gero pats kiečiausias iš mano praeitų šioje kelionėje. Kambario kainos neklausiau, net jei pigu būtų nelikčiau, per anksti dar nakvoti. Restorane radau patogų fotelį, įsitaisiau pusiau gulom, internetinuosi – greitas wi-fi čia. Man neša vieną po kito butelius šalto vandens su burbuliukais – niekaip negaliu pasisotinti. Laukia ilgas kelias negyvenama teritorija, reikia prisigerti iš anksto. Dar ir pavalgiau, maistą stebėtinai greitai padarė, gaspačo sriuba tiesiog puiki. Aukštas lygis.
Man bevalgant pradėjo groti pianistas. Rodos, aš vienas buvau klientas klausytojas.
Paskui prasidėjo ilgas kelias per kopas. Kopų nebuvo, tik klampus paplūdimio smėlis. Vienoj pusėj vandenynas, kitoj ežeriukai, pelkės – nepraeinamos, negyvenamos vietos. Klampojau apie 10 kilometrų. Gerai, kad kepinantį karštį gesino vandenyno vėjukas. Tačiau ėjimas kojoms klimpstant gerokai nualino.
pasižiūriu atgal, iš kur atėjau
Pasižiūriu priekin, kur dar toli eiti
Piemenėlis
Palmių stagarai
Tuose krūmynuose galima būtų pernakvoti, jei apgyvendintų vietų neprieičiau
Ta vieta nėra visiška dykynė, praėjau keletą gyvybės žymių. Piemuo karves pravedė paplūdimiu, pora apleistų žvejų kaimelių. Viename dar buvo užsilikusių gyventojų. Keista bažnyčia. Išgąsdinau giedančią merginą. Pritilo mane pamačiusi, bet nepasimetė, netrukus vėl tęsė giesmę.
Vieniša bažnytėlė dykynėje
Fotografuoju į krantą išmestą pūslinę dygliažuvę
Pagaliau dykvietėje priėjau keliuką
Tas keliukas išplatėjo į normalų kelią
Gal būt čia žuvų veisyklos. Tinklai iš viršaus. Norėjau įlįsti į tą pašiūrę pasnausiti, bet ten jau kažkas miegojo.
Pagal žemėlapį artėjau prie Udapu – pirmosios gyvenvietės po tokio ilgo ėjimo. Udapu tamiliškas pavadinimas, gal čia jau tamilai gyvena… Geriausiai tai matyti iš kaimo kapinaičių, kurių čia kas keli kilometrai pribarstyta. Kol kas užrašai sinhališki.
Kaimo kapinės labiausiai padeda išsiaiškinti, kokios tautos ir religijos žmonės čia gyvena. Čia sinhalų krikščionus.
Plytelių fabrikas
Pagaliau išlindau į Udapu prieigas. Artėjant tolumoje matėsi lyg koks vandens bokštas. Tai didelė hindu šventykla – kovil.
Kapinės hinduistinės, užrašai tamiliški.
Sri Partha Sarathi šventykla tolumoje
Buvau apspistas žvejų. Drąsiausias paklausė iš kur aš. Juerep, sakau. Juerep, juerep, nuvilnijo šnabždesys. Čia nakvosiu, sakau. Nėra čia viešbučių, sako. Reikia patikrinti. Nulindau tolyn nuo kranto, gilyn į miestelį.
Sri Partha Sarathi šventykla visame gražume. Einant pajūriu iš kelių kilometrų matosi.
Kali šventykla
Paklausinėjau keliose vietose, viešbučių tikrai čia nėra. Anei gesthausų, resthausų, jokių rūmų servisų. Jau tuoj saulė leisis, šviesą čia prie pusiaujo greitai užgęsina, reikia susirasti kokį guolį. Gal pliaže pernakvoti į sarongą susivyniojus? Bet dar pabandysiu pas žmones įsiprašyti.
Užsukau į užeigą prie tos didžiosios šventyklos, užsisakiau kolos buteliuką. Gal galiu kur nors pas jus pernakvoti, klausiu. Šeimininkė nustebo, pakalbėjo su kitais ir sako, kad turi laisvą kambarį, bet man bus per prastas. Nebus, sakau, man daug patogumų nereikia. Jos berniukas nuvedė parodyti.
Puikus kambarys, švarus ir elektrizuotas. Liksiu čia.
Kol nesutemo dar pasivaikščiojau po Udapo miestelį, nors kojos jau sunkiai lankstėsi.
Vakarienei arbata, žirniai, kola desertui. Kompą įsijungiau. Šeimininkas ir jo draugas prisėdo šalia. Susikalbėti sunku, niekas čia angliškai nešneka, o aš tamiliškai dar prasčiau. Tuomet geriausiai vardinti aplinkinių kaimelių pavadinimus iš žemėlapio, pašnekovai mielai komentuoja. Buvo proga prisiminti užmirštą žodžį “nandri” – ačiū ir sužinoti naują “hadalai” – skanu.
Restorano virtuvė. Dažniems klientams ir gausiai šeimai čia viską sugeba skaniai iškepti ir išvirti.
Pagaliau pranešė, kad matrasas patiestas ir galiu eiti gulti. Kambaryje buvo balkonas, bet raktų nuo jo durų nerado. Užtat langus atidarė, neuždusau.
Nuėjau 22,2 kilometrų.