Aplink salą. Dešimtoji diena

Dešimtoji diena. Šeštadienis, 2016-07-09

Vėl į Kalpitiją  Raudonų autobusų stotis • Mėlynų autobusų stotis • Antinarkotinė demonstracija • Greitas persikėlimas per įlanką • Dulkėtas kelias iš Gangavadijos į Eluvankulamą • Bušmėnai • Dramblių takais • Wilpattu House sodyboje • Nakvynė lauke

19,7 km

Vėl sulaukiau savaitgalio ir šeštadienį 06:30 jau išėjau iš namų. Į stotį važiavau autobusu su paprastais žmonėmis. Kamščių nebuvo, tad atsidūriau Kolombo Forto stotyje po pusvalandžio.

Šį sykį į startą važiuoju autobusu. Gaunasi greičiau, nei traukiniu, pereitą etapą patikrinau. Buvau ketinąs važiuoti į Puttalamą, iš ten nusigauti į Karative – kaimelį priešingoje sąsiaurio pusėje nuo Kolpitijos, kur prieš savaitę nesėkmingai bandžiau persikelti iš nerijos ir toliau keliauti žemynu.

Tačiau tas faktas, kad mane labai greitai parvežė pereitą kartą iš Kolpitijos paskatino mane pagalvoti kitaip. Jei taip greitai nusigaučiau iš Kolombo į Kolpitiją, tai gal vis dėl to verta ten grįžti ir persikelti per sąsiaurį. Tada buvo sekmadienio vakaras, niekas neplaukė, bet šeštadienio popietę daugiau šansų. Tada nerimtai ieškojau perkėlėjų – paklausinėjau tik keleto žvejų. Jei persikelsiu dabar, neliks mano maršrute tarpo, kur nebūčiau įkėlęs kojos, nors ir į laivą.

20160709_065421

Vaisiai gatvėje prie Forto stoties

20160709_065428

Loterijos bilietai pardavinėjami visur

Iš pradžių atėjau į raudonų autobusų stotį. Tai pigiausi valstybiniai autobusai važiuojantys visomis kryptimis, jais galima nusigauti į bet kurį Šri Lankos kampelį. Tie raudoni autobusai dažniausiai lėtesni ir labiau prisigrūdę už privačius, bet yra tekę patirti ir atvirkščiai. Raudoni autobusai sustatyti pagal kažkokią sistemą, bet užrašų nėra, reikia klausinėti. Gal ir nereikia tų užrašų ar rodyklių – naujokas išsiaiškins, o visi kiti (jų didžioji dauguma) ir taip žino, kas iš kur išvyksta.

Vienas tuktukistas sužinojęs, kad ieškau autobuso į Kalpitiją arba Putalamą, siūlėsi ten nuvežti už 10,000.

20160709_065855

Raudonųjų autobusų stotyje

20160709_070011

Rambutanų pats sezonas. Du litai už tuziną

Perėjęs judrią Olcott magistralę įlindau į Bastiono gatvę, joje kita mažiau chaotiška mėlynų autobusų stotis, ten net kryptys pažymėtos. Vienas į Putalamą išvyksta, kada vietoj būsit, klausiu; dešimt:trisdešimt, atsako, pažiūrėsiu, gal kas tiesiai į Kalpitiją varo – sudvejojau, lipk tiktai, sako, jau važiuojam, nebelauksim.

20160709_073824

Krikščioniškas autobusas į Putalamą. Labai greitas, 200 km nuveža per 4 valandas

20160709_074059_HDR

Geras dalykas tas pripučiamas antkaklis

20160709_082710

20160709_093152

Autobuse važiavo wada (tokie pyragaičiai iš žirnių) pardavėjas, nusipirkau iš jo aštrių su krevetėm. Įpakavimas įspūdingas.

20160709_093235_HDR

prie wada prideda svogūnų ir kepintų pipirėlių

20160709_094200

Autobuso bilietėlis. Daviau 500, grąžą atnešė vėliau, jau baigiantis kelionei. Kad gaučiau grąžą, turėjau parodyti bilietą, grąžą davė, galą nuplėšė.

10:35 išlipau Palavi kryžkelėje. Jau trečią kartą atsidūriau toje vietoje, tikiuosi paskutinį šiame salos apėjime. Stoviu šešėlyje ir galvoju, ar man tranzuoti, ar ramiai laukti autobuso.
20160709_103538
20160709_103752

Netrukus privažiavo Putalamo autobusas, įlipau,radau, kur atsisėsti. Pro mus pravažiavo raudonas autobusas, būčiau geriau jo palaukęs, nes tas į kurį įlipau toks lėtas, kaip ir pereitą savaitę.

20160709_104314

Knygelių pardavėjas – Puttalam-Kalpitiya autobuse. Ten buvo pradinių klasių vadovėliai

20160709_104819

Druskos gavyklos plakate kairėje šypsosi ex prezidentas RadžaPaksas

Vėl pravažiavau Karambą, vėl nespėjau užrašo nufotografuoti. Atpažįstu prieš savaitę praeitas ir pravažiuotas vietas. Trečią kartą brūžinu tą pačią kelią šią savaitę, lyg į darbą važinėčiau, nusibosti pradeda. Bet čia jau paskutinis kartas, tikiuosi.

Ilgainiui autobusas įsibėgėjo ir 40 km įveikėm per pusantros valandos. Ne taip blogai. 12:05 išlipau patraukiau uosto link. Dar pabandžiau užsukti į snarglinę, gal ten Timi Robinzoną užtiksiu, bet snarglinė buvo uždaryta, aplink ją kareiviai trainiojosi.

20160709_120750

Kalpitijos valstybiniai svečių namai, kur vietų nebūna. Snarglinė šalia buvo uždaryta

Miesto centre pakliuvau į nemažą žmonių susibūrimą. Kas per demonstracija, klausinėju. Akcija prieš narkotikus, aiškina man.

20160709_121026

20160709_121029

20160709_121032

20160709_121043

20160709_121139

Dabartinis prezidentas Sirisena gražiai pristatytas plakatuose. Kol kas jis ne taip smarkiai visur iškabinėtas, kaip jo pirmtakas RadžaPaksas, bet reikalai juda ta linkme

20160709_121159

20160709_122039

Atėjęs į uostą pamačiau žmones einančius su pirkiniais link valties. Prisijungiau prie jų. Plaukiat į Karative, klausiu. Ne, sako, į Gangawadiya. Tiks ir man. Galiu kartu plaukti, klausiu. Žinoma, sako, tik palaukim valtininko,

20160709_122159

20160709_122208

20160709_122212

20160709_122356

Tas marias reikės perplaukti

20160709_122527

Netrukus atėjo valtininkas jaunuolis su dviem draugais. Sulipom, plaukiam. Dar tik 12:30, nepraėjo nei pusvalandžio nuo atvažiavimo į Kalpitiją. Jokių ieškojimų, jokio laukimo – sekasi man. Pereitą savaitę visi man sakė, kad mažai šansų, kad pavyks persikelti, vietiniai autobusu aplink važinėja. Dar sykį įsitikinau, jog nereikia klausyti, ką sako kiti, pačiam viską reikia tikrinti.

Vidury sąsiaurio valtis aukštai šokinėjo per bangas, reikėjo tvirtai laikytis, kad tik neapsiverstumėm.

20160709_122849

20160709_122909

20160709_123204

20160709_123207

20160709_123326

20160709_123345

Kirtom sąsiaurį, įplaukėm, į upės žiotis, bangų neliko, plaukiam ramiai, lyg Amazonijos džiunglėse. Rytoj čia bus dideli atlaidai, sako man pakeleiviai. Jie mano, kad ir aš ten keliauju, nes susirinks tūkstančiai maldininkų iš visos katalikiškos vakarinės pakrantės. Mielai apsilankysiu, jei pakeliui. Kur tie atlaidai, klausiu. Už keliolikos kilometrų, parodė Šiaurės rytų kryptim.

Kiek skolingas, klausiu valtininko. Kiek negaila, sako. Duodu 500, sako, kad šiaip 1000 norėtų. Pridėjau dar 500. Nepastebėjau, kad vietiniai iš viso jam būtų kiek nors sumokėję.

20160709_124759

20160709_124829

20160709_125025

Gangawadiya prieplauka mažytė, aplink ją tik keli namai ir bažnyčia. prie bažnyčios pastebėjau, jog ne į tą pusę einu, apsisukau ir patraukiau ten, kur reikia – link Ewalankulamos kaimo, Wilpattu džiunglių prieigų. Reikia grįžti į Pietus, nes tiltų per upę ir kelių į Šiaurę (į džiungles) toje vietoje nėra.

20160709_130109

20160709_130307

Iš Gangawadiyos prieplaukos net autobusai važiuoja į Putalamą

20160709_130406

Žuvis čia džiovina po tinklu, kad paukščiai neišnešiotų

20160709_130420

Sprendžiant iš grafiti čia dar gyvena sinhalai, tamilai turėtų prasidėti šiaurėje už džiunglių

Toliau apie 7 km ėjau mažai apgyvendinta vietove. Dulkėtas kelias, šabakštynai aplink.

20160709_131020

20160709_131515

20160709_131924

Rodos šitas džiunglių kurortas dar statomas. Pasidomėčiau dėl apsistojimo čia, bet dar per anksti nakvynės ieškoti

20160709_132151

20160709_132220

20160709_132228

20160709_133118

Tuščiame kelyje ir šūdvežys atrakcija. Šūdvežy, šūdvežy, ką cisternoje veži, padeklamavau. Vairuotojas pasisiūlė mane pavežti.

20160709_134110

20160709_134323

20160709_134456

20160709_134753

20160709_135606

20160709_135610

20160709_135813

Vienas motociklininkas pavijo mane ir ilgai judėjom kartu. Ir jis pagalvojo, kad aš einu į atlaidus. Pasakojo apie šias vietas, vis siūlėsi pavežti. Apsikeitėm telefonais. Skambink, jei reikės kokios pagalbos, sako.

20160709_140021

Pagal dydį kvapą ir skonį čia drambliašūdžiai.

20160709_140352

20160709_140419

Sutikom bušmėną prie krūmų. Jo draugas sėdi toliau. Aš ketinau įsukti į tą keliuką, iš kur jis išlindo, bet sako, kad ten eiti nereikia, nes keliukas niekur neveda. Tačiau žemėlapis rodo, kad juo nukirsčiau kampą nemažą.

20160709_140436

Motociklininkas mus nufotografavo

20160709_141012

Kai motociklininkas nuvažiavo, aš pabandžiau pasukti į šoną – gal dramblių takais išlįsiu į trumpesnį kelią į džiungles

20160709_141158

20160709_141414

Tie takeliai grąžino mane atgal į dulkėtą keią, kampo nukirsti nepavyko šį kartą. Paskui išsiaiškinau, kad reikėjo per krūmus truputį prasibrauti it būčiau patekęs į takelį, vedantį į nacionalinį parką

20160709_141932

Didžiulė sankryža. Kelias atsišakoja į kasyklą, kurioje lyg tai planuoja didelį šiukšlyną, bet vietiniai priešinasi

 

20160709_142045

O aš einu Manaro plento kryptimi

20160709_142544

20160709_143353

Pastebėjau koplytėlę kieme. Ji skirta Sai Babai, tam anksčiau gyvenusiam, Širdi

20160709_144110

Rinkimų agitacija. Balsuokite už konservatorius – jų simbolis lapas (komunistų – varpelis, centristų – dramblys)

20160709_144300

Prie įėjimo į pagrindinę magistralę – Manar road

20160709_144308

Įeinu į Manar road – kelią vedantį į Manaro salą per Wilpattu džiungles

20160709_144608

Išlindus į plentą civilizacija prasidėjo. Artėju prie Evalankulamo miestelio. Gavau šaltos kokakolos didelį butelį, išgėriau prie pašto

20160709_144732

20160709_145003

Priėjau Evalankulamo paštą. Šeštadienis, neveikia. Užtat gera vieta pailsėti

20160709_145020

20160709_145937

Užrašai ant mokyklos tvoros

20160709_145953

20160709_150444

Ryžių malūnas Evalankulamo pakrašty

Evalankulamas – paskutinis miestelis prieš Wilpattu nacionalinį parką. Paskui apie 40 kilometrų nebus žmonių, t.y. krautuvių, vietų kur apsistoti. Mane dar Kalpitijoje pereitame etape prigąsdino, kad pereiti tas džiungles bus sunku – laukiniai drambliai, gyvatės, reindžeriai, kurie neleidžia baltašikniams po vieną bastytis – reikia turą su džipais ir gidais užsisakyti. Todėl nusprendžiau apsistoti kur nors džiunglių prieigose ir viską išsiaiškinti.

Pamačiau rodyklę į Wilpattu House viešbutį, ten ir pasukau. Buvau numatęs ten užsukti dar anksčiau, žemėlapį žiūrinėdamas.   20160709_150800

Ir vėl dulkėtas keliukas. ilgai ėjau, jokio viešbučio neradau, seniai praėjau tą vietą, kur žemėlapyje pažymėta.

20160709_150807

20160709_151343

Pamačiau šone įdomų medį, nufotografavau

20160709_152015

Toliau paėjęs paklausiau ožkų piemenės, kur tas Wilpattu house. Ji parodė, kad reikia eiti atgal

20160709_152231

Grįžau prie to įdomaus medžio, nuo jo ir reikėjo sukti dešinėn. Ženklo nėra, bet suprantama – klientus čia atveža, niekas savarankiškai čia neatsiranda, juolab pėsčiom

20160709_152300

Koks čia vaisius auga?

Taip apie pusę keturių atsidūriau Wilpattu House namuose. Savininkas Serena ir jo žmona Kumari apsidžiaugė mane pamatę. Viešbutis nedidelis, tik 3 kambarius teturi. Viename jau gyvena blyškiaveidžiai svečiai, kiti du užrezervuoti Kumari giminaičiams maldininkams, jie į atlaidus rytoj iš čia važiuos. Bet man gali palapinę pastatyti.

Nors dar anksti, bet nusprendžiau niekur daugiau neiti šiandien, nes įstrigsiu nakčiai džiunglėse. Geriau pabendrausiu su šeimininkais ir svečiais, informacijos prisikaupsiu.

Prie stalo, kur mes visi sėdėjom, atvedė elektros laidą, galėjau prisijungti kompą, telefonus, powerbankus. Tiesa, elektrą čia duoda tik nuo 17:00, bet laukti nereikėjo ilgai, užteko baterijų. Ilgai plepėjom. Kaip ir bijojau, į parką pavienių lankytojų neįleidžia, yra postas prie įėjimo. Aplinkui per dramblių takus į parką patekti sudėtinga, o ir kas iš to – grįžus į kelią pagaus koks reindžeris, deportuos. O ne keliu visą laiką per šabakštynus braižytis 40 km per daug ekstremalu. Turistai čia patenka su turais, jie perka leidimus, turi gidus. Bet kelionė džipu manęs netenkina, galvoju apie kitus variantus. Sako, važiuojančius, o ne einančius kartais praleidžia. Jeigu išsinuomočiau dviratį, galėčiau jį varytis, gal tada duotų permissioną įvažiuoti. Nacionaliniame parke negalima būti po 17:00, ten nieko nebeįleidžia, o ryte vartus atidaro 06:00. Nėra net pravažiuojančių maršrutinių autobusų vakarais. Nes temstant žvėrys suaktyvėja. Todėl reikia peršokti tą ruožą per maždaug 10 valandų – realu, jei visą laiką eičiau, tik labai trumpam sustodamas atsipūsti. Bet man pasisekė, sako šeimininkai, rytoj juk didžiuliai atlaidai Pomparippu šv. Antano džiunglių bažnyčioje. Sako, tūkstančiai maldininkų ten nuo pat ankstyvo ryto suplauks, prisitrynęs prie jų nesunkiai turėčiau patekti į draustinį.

Taigi, sekasi man šį sykį – lengvai per marias persikėliau, o rytoj kartą metuose pasitaikys proga laisvai į draustinį patekti. Nuėjau, tiesa, nedaug – apie 12 km, dar tiek pat lengvai nueičiau, tik nėra kur dabar.

Porelė baltųjų svečių taip pat visą popietę ir vakarą sėdėjo su mumis. Jie poryt turą užsisakė, šiandien ir rytoj tiesiog ilsisi džiunglių prieigose. Tarpusavyje kalbėjosi man pažįstama kalba. Ar ne iš Kopenhavno būsit, klausiu. Pataikiau. Paplepėjom apie tai, kaip pasikeitė miestas nuo pereito tūkstantmečio, kai aš ten kurį laiką tryniausi. Čia nėra wifi, todėl danams sukūriau prieigą iš savo telefono, jie džiaugėsi gavę galimybę paštą pasitikrinti.

Retsykiais kažkur toli šūviai pasigirsdavo – nejaugi nacionaliniame parke medžioja?

Šalia lovą pastebėjau – šeimininkai ten pokaičio miega. Gal čia galiu nakvoti, klausiu, velniams su ta palapine vargti, be to tvanku ten bus. Šeimininkai mielai sutiko. Lietaus neturėtų būti šią naktį.

20160709_155514

20160709_180843

Ant stalo užšoko maldininkas. Ne tas, kur į atlaidus eina, o tas, kur plėšrus vabzdys toks, kurio patelės savo meilužį suėda.

20160709_185859

Šeimininkė Kumari mums sutaisė skanią vakarienę, tradicišką šrilankietišką – ryžių su kari

Apie devintą danus pakeitė piligrimai iš Negombo, bet aš su jais nevakarojau, ryt keltis anksti. Būtų gerai išeiti dar neprašvitus.

Apie pirmą nakties iš kažkur atėję žmonės triukšmą pakėlė, sako dramblys netoli vaikšto. Visi nuėjo jo nubaidyti. Atėjęs į sodybą laukinis dramblys viską nusiaubtų. Aš likau gulėti. Grįžusi šeimininkė apkamšė mano tinklelį ir pati atgulė hamake netoliese, matyt kad galėtų mus nuo dramblio apsaugoti. Drambliai sausu metų laiku nesibasto po kaimus, jie aplink ežerėlius džiunglėse bazuojasi, bet šitas priklydėlis kažkoks.

20160709_194318

Čia neblogai permiegojau. Visą naktį pūtė gaivus vėjas, uodų mažai pralindo po tinklelio skyles.

This entry was posted in Dienoraštis, Šri Lanka and tagged . Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *