Mano draugams besisvečiavusiems čia prieš mėnesį patiko tokie lapeliai dedami visur kaip prieskoniai. Juos čia vadina tiesiog kari lapais. Lietuvoje, rodos, jų nebūna, juolab, kad džiovinti jie praranda visą savo žavesį, šviežius reikia dėti. Tų lapų šeimininkas augalas čia vadinamas kari pinča – mažasis karis.
Gal galima parsivežti sėklų ir pabandyti užsiauginti kur šiltoje vietoje… Sėklų svečiams parūpino mano darbuotojai, bet įspėjo, jog mažai šansų, kad iš jų kas nors išaugs po ilgos kelionės, jos turi būti šviežios.
Kari pinča mano balkone
Vienas Mt. Lavinijos pliaže atsitiktinai sutiktas helperis pažadėjo mums atvežti sodinukų – sako jie tinkamai paruošti šešis mėnesius gali keliauti. Pažadą ištęsėjo – kitą dieną pristatė tris sodinukus maišeliuose su kažkokiu specialiu dirvožemiu.
Bėda ta, kad draugai tiek prisipirko Šri Lankoje visokių gerų dalykų, jog jų lagaminai vos beužsidarė. Du sodinukus kažkaip ten įsidėjo, bet trečias jau niekaip nebetelpa. Paliko pas mane, kad auginčiau.
Tai dabar ir auginu tą medelį kaip vaiką. Iš pradžių virtuvėje jis gyveno, paskui į balkoną išnešiau, per audras ir kaitras kambaryje slepiu.
Pasikalbu rytais su savo augintiniu. Ką, vėl išdžiūvai? Gerai, palaistysiu. O kai sąskaita už vandenį ateis, kas mokės, Puškinas? Nieko, užaugsi didelis, lapų tavo pasiskabysiu. Neužilgo reikės tave persodinti, bet aš visiškai to nemoku daryti…
Panašus į akacijos medį. Ypač lapų išsidėstymas , gal koks tolimas giminaitis ???